Posts

Arvydas Brazdžiūnas-Dusė. 2017 metų Videniškių tapybos plenero darbai

Image
Praeitais metais Videniškių tapybos plenere dalyvavo Arvydas Brazdžiūnas-Dusė. Pamenu, kad viename privačiame pokalbyje Dusė kalbėjo, jog pleneruose reikia tapyti pleneriškai - tai yra - iš natūros. Tuomet kalba sukosi apie Pažaislio penerą. Videniškiuose Dusė elgėsi nuosekliai. Jis tapė iš natūros, plenero sąlygomis, fiksuodamas atmosferos poveikį spalviniams santykiams, rinkdamasis šiuo aspektu įdomius ir išraiškingus motyvus. Reikia pastebėti jog Videniškiuose Dusė apsilankė dar 2016 metais - ekskursijos metu. Jis yra savotiškas šių tapybos plenerų (Aistės Gabrielės Černiūtės pradėtų organizuoti irkuruoti dar 2002 metais) krikštatėvis. Anuometinio pasivaikščiojimo metu Dusė pasakė, kad būtų gera čia surengti plenerą. Ir žodis tapo kūnu! Tuo pačiu metu tapytojas nutapė didelę kompoziciją "Dvaras", inspiruotą ne ko kito, o Baltadvario rezidencijos "intejero", kuriame analizavo šviesotamsą ir jos santykį su plytų mūru (pripažinkime, jog toks apibūdinimas yra ...

Mindaugas Skudutis. 2017 metų Videniškiai

Image
2017 metų vasara (tad ir pleneras) buvo lietingas. Mindaugas Skudutis tapė lauke (plenero sąlygomis), o dirbtuve pasivertė medinis namelis ("kaulinyčia") Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje. 2018 metais Molėtų miesto šventės metu ši kolekcija buvo eksponuota Aistės Gabrielės Černiūtės kuruojamame projekte - "Name kaip galerijoje", jau spetintus metus vykstančiame istoriniame gydytojo Alberto Jauniškio name Vilniaus gatvėje (Molėtuose). M. Skudučio nutapyti Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios varteliai -  Bažnyčia ir vienuolyno (infulato rezidencijos) kompleksas, senojo parko likučiai -   Barokinė infulato rezidencija žvelgiant nuo bažnyčios -  Angeliukai iš bažnyčios -  M. Skudučio nutapytoji Videniškių kasdienybė - 

Plenero kasdienybė: vakariniai pasivaikščiojimai

Image
Pleneras jau vyksta visu pajėgumu. Kiekvienas dalyvis tapo. Dienotvarkė, žvelgiant iš šono, tartum nėra ir labai ypatinga: rytas ir pirmieji tapybiniai darbai, tuomet pietūs (sutartas konkretus laikas yra 13 valandų 30 minučių), vėl tapyba, 19 valandą - vakarienė. Tuomet, po jos - "kultūrinė programa": pasivaikščiojimai po Videniškių apylinkes. Videniškiuose galima eiti visomis kryptimis. Ir visuomet atsiras kažkas tokio, kas patrauktų dėmesį ir akį. Pirmąjį ("nulinį") - įsikūrimo vakarą ėjome į Siesarties slėnį. Jis vertas dėmesio dėl savo landšafto, istorijos ir, svarbiausia, dvasios. Mindaugas Skudutis taikliai pastebėjo, kad Siesarties slėnis savo nuotaika ir dvasia yra artimas ir giminingas Čiurlionio išgarsintajam Raigardui. Tik pastarasis jau yra visai n toks. Tuo tarpu Siesartyje - aukštas dangus, sraunus upelis ir krūmai, primenantys kažkokius žmones ar vaiduoklius. Bet svarbiausia yra pati atmosfera... Pirmasis ("nulinis") - laikas, ...

Įsikūrimas

Image
Sekmadienis - poilsio diena. Mes ruošiamės plenerui. Vietų į(si)kūrimas. Aplinkos stebėjimas ir prisijaukinimas. Vykstant į plenerą svarbu yra atsivežti pakankamą kiekį drobių, dažų ir kitos darbinės "materijos" bei įrankių. Šiais metais darbo vieta nauja - apleistas klebonijos pastatas. Dar vakar - "nulinį vakarą" pasiskirstėme kambarius. Ryte Mindaugas pastebėjo, jog jo pasirinktoji vieta yra per tamsi. Teko daryti "rokiruotę". Naujajame kambaryje pradėta ir tapyti. Viktoras pasirinko tokį kambarį, kuriame būtų galima pasidėti didesnio formato drobes ("nes molberto neturiu, tad reikia sienos, ant kurios būtų galima pasikabinti drobę ir tapyti"). Darbai prasidėjo... Sekmadienis... Mindaugo Skudučio darbo vieta -  Mindaugas (kaip teko išvysti) nutapė negyvus apleistos klebonijos gyventojus - širšuolus, bites: Viktoro Paukštelio darbo vieta -  Viktoras užtiesė grindis juodu polietilenu ("tapytojo darbas yra purvinas")...

Nulinis vakaras

Image
Vakar - tai yra birželio 16 dieną atvykome į Videniškius. Visą šeštadienį praleidome Molėtuose - ten jau septintąjį kartą vyko Aistės Černiūtės sukurtas ir inicijuotas, organizuotas ir kuruotas projektas "Galerija kaip kambarys" - buvusiame gydytojo Jauniškio name buvo pristatomi įvairioms sritims ir kartoms atstovaujantys menininkai (apie tai dar bus). Na, o jau vakare buvo prie Siesarties. Siesartis - tai 64 kilometrų ilgio upė, ištekanti iš Siesarties ežero (kažkur prie Labanoro) ir įtekanti į Šventąją. Tai yra visiška stereo asociacija, tačiau Labanoras asocijuojasi su lotyniškuoju "Labora" - prisiminkime chrestomatinį Vinco Kudirkos eilėraštį, o Siesartis etimologiškai kartais siejama su šventąja Vedų upe - Sarasvate. Asociacijos tikrai pagrįstos - turint omenyje šiame Aukštaitijos regione klestėjusią kuo tikriausią pilkapių kultūrą jų čia ypatingai daug - šalia, kitame Siesarties krante, žvelgiant nuo Videniškių kaip tik ir yra galingas Baltadvario pilkap...